MARŠRUTAS DVIRAČIU. TAURO APYGARDOS GELEŽINIO VILKO RINKTINĖS VADŲ KELIAIS.

1. Rezistencijos muziejaus ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“. A. Radušio g. 17, Šilavoto k., Prienų r.

1944–1953 m. šiame pastate veikė NKVD-MGB Šilavoto valsčiaus poskyris ir stribų būstinė su laikinojo sulaikymo areštine (KPZ). Buvo kalinti, tardyti ir kankinti rezistencijos dalyviai,  apylinkių gyventojai. Šiuo metu dalyje patalpų atidarytas rezistencijos muziejus, yra išlikę rūsyje kalintų žmonių įrašai, išrėžti betone.

2. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Juozo Stravinsko-Kardo ir kitų partizanų žūties vieta. Pagraižio miškas, Prienų r.

1946 m. birželio 2-3 d. Skaisčiūnų kaime M. Vosyliaus sodyboje įvyko Tauro apygardos ir rinktinių vadų pasitarimas. Čia dalyvavo ir tuometinis Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Kardas kartu su palyda. birželio 7 d., po kelionės į savo rinktinę, jie ilsėjosi Pagraižio miške. Paryčiais partizanus apsupo ir užpuolė stribai ir NKVD karinė įgula. Iš susišaudymo pavyko pasitraukti Juozui Baltrušaičiui-Tigrui ir Juozui Lukšai-Skirmantui. Žuvo rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Žiedas, rinktinės štabo sanitarijos skyriaus viršininkė medicinos seselė Danutė Didžpinigaitytė-Laimutė, partizanai Juozas Gylys-Vėtra, Jonas Naujokas-Gintaras, Jazminas, Studentas, vokietis Vilhelmas ir vienas neidentifikuotas partizanas, kulkosvaidininkai A. Pažėra-Špokas ir Vilius.

3. Degimų-Vilkų kautynių vieta, partizanų rėmėjų Vilkų sodybos vieta. Klebiškio miškas, Prienų r.

Degimų-Vilkų kautynės įvyko 1945 m. birželio mėnesį.  Mūšio vieta neatsitiktinė: netoli kautynių teritorijos, kairiajame Jiesios krante, plačioje pievoje vyko partizanų pratybos. Joms vadovavo Kazimieras Pinkvarta-Dešnys. Apie 4 valandą po pietų sargybiniai pastebėjo besiartinančias dideles priešo pajėgas. Vadas Dešinys priėmė sprendimą – kuo skubiau persikelti į dešinį Jiesios krantą ir ten išdėstyti 5 skyrius. Keletą valandų trukusiose kautynėse žuvo trečio skyriaus vadas Liudvikas Dabrišius-Kareivis, Jonas Slavickas-Plutonas, Antanas Banislauskas-Neptūnas, Kazimieras Gudaitis-Maksimas, Juozas Balčiūnas-Baika, be žinios dingo Vincas Senavaitis-Žaliavelnis, į veidą sužeistas buvo vadas K. Pinkvarta-Dešnys. Mūšis baigėsi partizanų rėmėjų Vilkų sodybos sudeginimu.

4. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšių punktas „Molinė“. Molinės k., Prienų r.

Lietuvoje buvo sukurtas didelis partizanų rėmėjų ir ryšininkų tinklas. Nuo 1945 m. girininko Prano Arnastausko dukra Regina Arnastauskaitė buvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Klemenso Baltrušaičio-Kurto 3-os kuopos ryšininkė Rozeta. Už sėkmingą užduočių vykdymą Tauro apygardos vado apdovanota juostele „Už uolumą“. Sėkmingas legaliai gyvenusių asmenų bendradarbiavimas su partizanais ir gerai veikianti ryšių sistema užtikrino informacijos keitimąsi tarp partizanų.

„1945 m. birželio 17 d. Sekmadienis. Jokios permainos nesimato. O taip visi laukia. Palei mus miške buvo partizanų ir rusų kautynės. Neranda Šiaurio, Dieve?.. Nejau jis žuvo. Tai pirmas partizanas, o dar buvo vadas. Ketvirtadienį pas mus dienojo keturi partizanai: Rainys, Šatas ir Kėkštas. Kėkštas – Dilkos sūnus kurį dabar rusai sudegino, o šeimą išvežė. Jis dabar vienas, bet nelabai nusiminęs. - Jeigu viską imtum į galvą, tai iš proto išeitum, - pasakė jis.“
Iš Reginos Arnastauskaitės-Rozetos dienoraščio. Romas Kaunietis, Laisvės kovotojų prisiminimai. 2014 m., Vilnius, p. 717

5. Lietuvos partizanų kapai. Klebiškio miškas, Prienų r.

Kapinėse palaidoti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai ir rėmėjai: Antanas Juodsnukis-Spirgis, Petras Juodsnukis-Šeškas, Stasys Stakutis-Kirminas, Juozas Morkūnas-Rambynas, Pranas Kazlauskas-Vampyras, rėmėjai ir ryšininkai: Jurgis Pauža, Antanas Bendoraitis Juozas Bendoraitis.

Buvusio partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininko Vytauto Juodsnukio iniciatyva 1991 m. rugsėjo 21 d. kapinėse buvo pastatytas ir pašventintas paminklas. Paminklo autorius architektas Leonas Juozonis.

Juozas Šalčius savo sodyboje, Šaltiniškiai.

6. Šalčių sodyba, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadavietė. Juodupės g. 1, Šaltiniškių k., Prienų r.

Partizanų rėmėjai (vėliau patys tapę partizanais) Juozas, Viktoras ir Justinas Šalčiai savo sodyboje 1946-1948 m. suteikė partizanams prieglobstį. Čia veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų slėptuvės, viena jų tapo rinktinės štabu. 1947 m. gegužės 14 dieną sodybos kieme 54 Geležinio Vilko rinktinės partizanai davė priesaiką.

7. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų Senavaičių gimtoji sodyba. Plento g. 21, Pakiauliškio k., Prienų r. Vincas Senavaitis-Šiaurys, Žaliavelnis 1910-1945 m. buvo Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės kuopos vadas, 1945 m. Degimų-Vilkų kautynėse sunkiai sužeistas dingo be žinios. Geležinio Vilko rinktinė suformuota 1945 m. spalio mėn. Į jos sudėtį pateko kelios jau tuo metu veikusios partizanų grupės. Šilavoto, Dūmiškių, Prienų partizanams vadovavo V. Senavaitis-Šiaurys. Tuo metu suformuotoje rinktinėje buvo 400 kovotojų. Šioje sodyboje gimė: Juozas Senevaitis-Senis, 1910-1949 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Pranas Senavaitis-Tabokius, 1917-1946 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Kazimieras Senavaitis-Zuikis 1927-1946 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Jonas Senavaitis-Rainys 1925-1947 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Marytė Senavaitytė-Marytė, Mirta, 1922-1945 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės medicinos sesuo, ryšininkė. Žuvo Būdininkų kautynėse.
Maršrutas parengtas remiant Lietuvos kultūros tarybai.