MARŠRUTAS PĖSČIOMIS. PAGERBK LIETUVOS PARTIZANUS
1. Lietuvos partizanų niekinimo vieta Prienų centrinėje aikštėje. Laisvės a., Prienai.
1944-1953 m. Prienų rajone veikė stiprus partizaninis pasipriešinimas. Nuožmi kova pareikalavo šimtų Lietuvos partizanų gyvybių. Kaimų, miestelių ir miestų aikštėse okupantai niekino nužudytus partizanus, jų rėmėjus, ryšininkus. Prienuose niekinimo vieta tapo centrinė miesto aikštė. Gydytojas, visuomenės veikėjas, kovotojas prieš carinę priespaudą, vienas iš Birštono kurorto steigėjų, Prienų burmistras Juozas Brundza pokario metais gydė partizanus, reikalavo, kad jie nebūtų niekinami šioje aikštėje.
2. Lietuvos partizanų kapas Prienų Senosiose kapinėse. Kęstučio g., Prienai.
1956 m. iš Prienų Žiburio gimnazijos kieme esančio partizano kapo buvo perlaidoti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai: Vincas Gerulis-Tvora, Jurgis Kučinskas-Genys, Vincas Morkūnas-Audra, Jurgis Pinkvarta-Berželis, Motiejus Pranka-Ispanas. Tikėtina, Juozas Stravinskas-Kardas, Žiedas.
3. Prienų „Žiburio“ gimnazija. J. Basanavičiaus g. 1, Prienai.
1918 m. „Žiburio“ gimnazija pradėjo veikti dailininko Nikodemo Silvanavičiaus sūnaus name, jai vadovavo kunigas Feliksas Martišius. Vėliau gimnazijai pastatytas medinis dviejų auštų pastatas ant Nemuno kranto. 1955 metais mokykla sudegė, pamokos buvo vedamos gydytojo Juozo Brundzos namuose. 1959 m. evangelikų-liuteronų kapinių vietoje bei Lietuvos partizanų užkasimo vietoje pastatytas naujas mūrinis pastatas. Senieji Prienų gyventojai pasakoja, kad kasant pamatus naujai mokyklai pasirodė daugybė žmonių kaulų. Partizanų kūnai buvo užkasami ir buvusio Vigano upelio vagoje – gimnazijos vakarinėje pusėje.
Prienų „Žiburio“ gimnazijoje mokytojavo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Kardas, Žiedas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos teksto autorius Alfonsas Vabalas-Gediminas, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Kazys Ambrazevičius-Balandis, Klajūnas, Vincas Senavaitis-Žaliavelnis, Šiaurys, Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Jonas Bulota-Ambo, partizanų sanitarė, ryšininkė Danutė Kemežytė, ryšininkė Anastazija Kleizaitė-Aušra, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas Povilas Vytautas Šiugždinis-Bitinas, Dainavos apygardos štabo Spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas Vincas Juozaitis-Vyturys ir kiti.
4. Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia. Kęstučio g. 7, Prienai.
Bažnyčia yra viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, pastatyta 1750 m. Čia vikaru tarnavo vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises kun. Juozas Zdebskis. Už vaikų katekizaciją du kartus nuteistas kalėti Pravieniškėse, Lukiškių kalėjime. KGB persekiojo kunigą, jį sekė 120 agentų. 1986 m. žuvo autoavarijoje susidūręs su pienovežiu.
5. Dailininko Petro Lincevičiaus piešinys, skirtas Matui Šalčiui. Vytauto g. 11A, Prienai.
Piešinys skirtas iš Prienų rajono kilusiam mokytojui, žurnalistui, rašytojui, keliautojui, Šaulių sąjungos bendraįkūrėjui Matui Šalčiui bei Prienuose veikusiam popieriaus fabrikui atminti.
1919 m. birželio 27 d. įkurtas pirmasis Šaulių būrys Kaune. Prasidėjus rezistencinei kovai daugelis Šaulių tapo partizanais. Šaulių ženklas – Vyčio kryžius – tapo Lietuvos partizanų skiriamuoju ženklu, o Šaulio uniforma buvo dėvima kaip partizanų uniforma.
6. Prienų krašto muziejus. F. Martišiaus g. 13, Prienai.
Muziejaus ekspozicijos pristato Prienų rajoną. Karšto rezistencinė kova atsispindi keliose ekspozicijose: „Išėjo broliai“ – pristatoma partizanų Lukšų šeima, „Partizanų ekspozicija“ supažindina su Prienų krašto žymiausiais partizanais, „Akiplėša“ – ekspozicija skirta kunigui, rezistentui Juozui Zdebskiui.
