VEIVERIŲ SENIŪNIJA

Veiverių arklių pašto stotis

Iš pašto istorijos

Laiškų, siuntų, krovinių gabenimo sistema visais laikais buvo svarbi valstybės infrastruktūros dalis. Prieš kelis šimtamečius pašto karveliai galėjo nuskraidinti žinią, užrašytą mažame popieriaus lapelyje. Tokiomis oro pašto paslaugomis naudojosi ir eiliniai gyventojai, ir didikai, ir netgi valstybinės įstaigos. Greitųjų telegramų gabenimas, pasitelkus pašto karvelį, buvo populiari ir patikima priemonė greitai perduoti svarbią žinią. Visgi tai tiko laiškeliui ar labai mažai siuntai gabenti.

Nuo XVIII a. Europos valstybėse ir dabartinėje Rusijos teritorijoje siuntos gabentos arklių paštu. Seni keliai buvo pažliugę, o kai kur net nepravažiuojami. Tad siuntiniai vėluodavo, o kartais ir dingdavo, nes keliuose pasitaikydavo apiplėšimų. Visa tai kėlė nemažai problemų. Tam, kad arklių paštas veiktų sklandžiai, reikėjo ne tik gerų kelių, nakvynės vietų, apsaugos, maitinio įstaigų, bet ir pašto stočių, turinčių aptarnaujantį personalą.

Pašto stoties vežiminė, 2021 (Aut. Viktorija Bielevičienė)
Veiveriečių suvažiavimas Veiverių seminarijos kieme, 1939 m. (Nežinomas autorius). Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų. LŠIM GEK 21900 / LŠIM III F 2453. Prieiga internete https://rb.gy/vd17cq.
Veiverių aklių pašto stoties vidinis kiemas, 2021 m. (Aut. Viktorija Bielevičienė).

1826 m. birželį Rusijos imperija, norėdama užtikrinti sklandesnę siuntų gabenimo sistemą, ėmėsi tiesti naują grįstą plentą nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Buvo numatyta, kad jis eis per dabartinę Rusijos teritoriją, Latviją, Lietuvą (per Zarasus, Uteną, Ukmergę, Jonavą, Kauną, Veiverius, Marijampolė ir kt.), Lenkiją. Šio, pirmojo Lietuvoje, plento tiesimas nebuvo lengvas – pašto eismas atidarytas trejais metais vėliau – 1836 m. Įdomu tai, kad tiesiant grįstą kelią visoje Lietuvoje buvo superkami tam tinkami akmenys, juos valstiečiai noriai rinkdavo ir pristatydavo kelio statytojams. Tuomet nuo Pažarsčio pilkapių (Prienų r.) ir buvo nurinkti akmenų vainikai.

Veiverių vidurinės mokyklos pastatas, 1920–1939 m. (Aut. Pranas Juozapavičius). Nuotrauka iš Lietuvos liaudies buities muziejaus fondų. LLBM LBM 49051 / LLBM M 7997. Prieiga internete https://rb.gy/vpcyk9.

Prie pašto kelio, ėjusio pro didesnius miestus, buvo pastatytos ir arklių keitimo stotys. Kiekvienoje pašto stotyje paprastai buvo įrengti pašto rūmai, vežiminė ir arklidės. Mūriniai pastatai buvo modernūs, švietė iš toli ir tikrai darė įspūdį. Vienas tokių pastatų kompleksų, iškilęs pagal tipinį projektą, buvo Veiveriuose. Šis klasicistinio stiliaus pastatų kompleksas suformavo U raidės formos kompoziciją. Veiverių stotį sudarė pašto rūmai, arklidės, vežiminė. Kiemas tarp pastatų anksčiau buvo grįstas akmenimis ir uždaromas vartais. Visą parą stotyje budėjo darbuotojai, kurie sutikdavo vežikus. Pašto stotyje buvo teikiama apsauga kroviniams, poilsis ir maistas vežikams, pašaras akliams. Be to, čia visuomet buvo paruošta 18 aukščiausios klasės žirgų bei pašto karietų. Visas pašto kelias buvo nuolat saugomas kareivių, kurie dirbo stotyse ir kelio apeivių namuose. Gudelių kaime (Kazlų Rūdos r. sav.) prie kelio dar yra išlikęs pašto apsaugos mūrinis pastatas.

Šalia pašto kelio buvo nutiesta ir pirmoji telegrafo linija. Kelias, jungiantis Sankt Peterburgą ir Varšuvą, buvo ne tik intensyvus, bet ir svarbus. Juo keliavo netgi valdovui. Kaip antai, 1860 m. balandžio 28 d. iš Peterburgo į Prūsiją važiavo Rusijos didžioji kunigaikštienė .

Arklių paštas veikė iki 1866 m., kai per Mauručius buvo nutiesta geležinkelio linija.

Tais pačiais metais,  kai buvo sustabdyta Veiverių pašto veikla, čia pradėjo veikti pirmoji lietuvių mokytojų rengimo įstaiga, vėliau (nuo 1872 m.) mokytojų seminarija. Veiverių mokytojų seminarija tapo lietuvybės židiniu, ją baigė žymūs kultūros ir visuomenės veikėjai: poetas Juozas Andziulis-Kalnėnas, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, operos dalininkas, Lietuvos kariuomenės majoras Antanas Kučingis ir kt. 1989 m. Veiverių gimnazija pavadinta seminarijos mokytojo Tomo Ferdinando Žilinsko vardu.

Šiuo metu buvusio arklių pašto pastatuose veikia Veiverių meno mokykla, Veiverių krašto istorijos muziejus.

Nuotraukos

Vilniaus diena Veiveriuose, 1932 m. (Aut. Vincas Uždavinys) Nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejus fondų, ŠAM GEK 108872 / ŠAM  F–FN 5028. Prieiga LIMIS https://rb.gy/fzx93k.

Tomo Ferdinando Žilinsko biustas Veiveriuose, 2021. (Aut. Viktorija Bielevičienė)

Literatūra / šaltiniai

  1. Kelias. Pagal K. Orino užrašus. Veverių seniūnijos internoto portalas. Priega per internetą http://www.veiveriai.lt/kelias/. Naudotasi 2021-06-08.
  2. Bartašius, Mindaugas. Kauno arklių pašto stoties architektūriniai tyrimai. Arckitektūros ir urbanistiko tyrimų centro interneto svetainė. Prieiga per internetą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1704, Naudotasi. 2021-06-19.
  3. Vilniaus diena Veiveriuose, 1932 m. Nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejus fondų, ŠAM GEK 108872 / ŠAM F–FN 5028. Prieiga internete https://rb.gy/fzx93k. Naudotasi 2021-07-12.
  4. Veiveriečių suvažiavimas Veiverių seminarijos kieme, 1939 m. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų. LŠIM GEK 21900 / LŠIM III F 2453. Prieiga internete https://rb.gy/vd17cq. Naudotasi 2021-07-12.
  5. Veiverių vidurinės mokyklos pastatai, 1920–1939 m. Nuotrauka iš Lietuvos liaudies buities muziejaus fondų. LLBM LBM 49051 / LLBM M 7997. Prieiga internete https://rb.gy/vpcyk9. Naudotasi 2021-06-21.
  6. 1866–1914 metais veikusios Veiverių mokytojų seminarijos pastatas, 1920–1939 m. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų. LŠIM GEK 21801 / LŠIM III F 2352. Internetinė prieiga https://rb.gy/ia1mtt. Naudotasi 2021-07-12.
  7. Aleksandras Pleskačiauskas. Senasis arklių pašto stoties pastatas (dabar Veiverių krašto istorijos muziejus). 1990. Nuotrauka iš Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Prieiga internete https://rb.gy/mq83vv. Naudotasi 2021-07-12.
Tekstas parengtas remiant Lietuvos kultūros tarybai.