MARŠRUTAS AUTOMOBILIU. PAŽINK PRIENŲ KRAŠTO PARTIZANUS
1. Lietuvos partizano Juozo Lukšos žūties vieta. Pabartupio k., Bartupės g., Kauno r.
Juozas Lukša (g. 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdžio k., Prienų r.) nuo 1944 m. dalyvavo kovoje su sovietiniu okupaciniu rėžimu, nuo 1945 m. vasario mėn. veikė Lietuvos išlaisvinimo taryboje, nuo 1945 m. birželio mėn. – Lietuvos partizanų sąjūdyje. Įsijungė į Tauro Apygardos Geležinio vilko rinktinės partizanų gretas, vadovaujant ltn. Juozui Stravinskui-Kardui, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ organizatoriumi ir redaktoriumi.
Nuo 1946 m. gruodžio 15 d. BDPS Prezidiumo įgaliotinis užsienyje. 1947 m. sausio 12 d. paskirtas Birutės rinktinės vadu. 1947 m. gegužės mėn. kartu su Jurgiu Krikščiūnu Lenkijoje susitiko su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovais. Nuo 1947 m. rugpjūčio 20 d. Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas. 1947 gruodžio mėn. su Kazimieru Pypliu antrą kartą prasiveržė į Vakarus.
1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje. 1950 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. Tais pačiais metais jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi, o 1951 m. – partizanų majoro laipsnis.
1951 m. rugsėjo 4 d. pateko į agentų smogikų pasalą ir žuvo.
2. Skausmo kalnelis, Lietuvos partizanų kapai. Kauno g. Veiveriai, Prienų r.
Lietuvos partizanų kapas. Antrojo pasaulinio karo metais dabartinio Veiverių miestelio pietvakarinėje dalyje, kelio Kaunas-Marijampolė kairėje, Jono Raslavičiaus žemėje, buvo iškasti apkasai. 1945-1953 m. Čia NKVD kareiviai ir stribai užkasdavo Veiverių apylinkėse nužudytus Lietuvos partizanus. Atgimimo metais iš apkasų partizanų palaikai perlaidoti į netoliese esančią vietą, dabar vadinamą „Skausmo kalneliu“.
3. Rezistencijos muziejaus ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“. Radušio g. 17, Šilavoto k., Prienų r.
1944–1953 m. pastate veikė NKVD-MGB Šilavoto valsčiaus poskyris ir stribų būstinė su laikinojo sulaikymo areštine (KPZ). Buvo kalinti, tardyti ir kankinti rezistencijos dalyviai, apylinkių gyventojai. Šiuo metu dalyje patalpų atidarytas rezistencijos muziejus, yra išlikę rūsyje kalintų žmonių įrašai, išrėžti betone.
Šilavoto apylinkėse gyventa jau II-IV a., tai liudija piliakalnių, pilkapių ir šventvietės kompleksas. Šalia bažnyčios yra memorialas, skirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanams, šventųjų skulptūrų takas – „Davatkėlių takelis“, vedantis į Šilavoto Davatkyno muziejų.
4. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų Senavaičių gimtoji sodyba. Plento g. 21, Pakiauliškio k., Prienų r.
Vincas Senavaitis-Šiaurys, Žaliavelnis 1910-1945 m. buvo Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės kuopos vadas, 1945 m. Degimų-Vilkų kautynėse sunkiai sužeistas dingo be žinios.
Geležinio Vilko rinktinė suformuota 1945 m. spalio mėn. Į jos sudėtį pateko kelios jau tuo metu veikusios partizanų grupės. Šilavoto, Dūmiškių, Prienų partizanams vadovavo V. Senavaitis-Šiaurys. Tuo metu suformuotoje rinktinėje buvo 400 kovotojų.
Šioje sodyboje gimė:
Juozas Senevaitis-Senis, 1910-1949 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Pranas Senavaitis-Tabokius, 1917-1946 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Kazimieras Senavaitis-Zuikis 1927-1946 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Jonas Senavaitis-Rainys 1925-1947 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas.
Marytė Senavaitytė-Marytė, Mirta, 1922-1945 m., Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės medicinos sesuo, ryšininkė. Žuvo Būdininkų kautynėse.
5. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Trečios kuopos slėptuvės-bunkerio vieta. Barauskinės k., Prienų r.
Šioje vietoje MVD kareivių buvo užpulti Juozas Luiza-Kalnas, Antanas Markauskas-Žaibas, Albinas Slavinskas-Linas. Yra išlikusi bunkerio-slėptuvės vieta.
6. Lietuvos partizanų kapai. Klebiškio miškas, Prienų r.
Kapinėse palaidoti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai ir rėmėjai: Antanas Juodsnukis-Spirgis, Petras Juodsnukis-Šeškas, Stasys Stakutis-Kirminas, Juozas Morkūnas-Rambynas, Pranas Kazlauskas-Vampyras, rėmėjai ir ryšininkai: Jurgis Pauža, Antanas Bendoraitis Juozas Bendoraitis.
Buvusio partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininko Vytauto Juodsnukio iniciatyva 1991 m. rugsėjo 21 d. kapinėse buvo pastatytas ir pašventintas paminklas. Paminklo autorius architektas Leonas Juozonis.
7. Mato Šalčiaus gimtoji sodyba. Mato Šalčiaus g. 30, Čiudiškių k. Prienų r.
Matas Šalčius – Šaulių sąjungos bendraįkūrėjas, žurnalo „Trimitas“ redaktorius, nacionalinės Lietuvos naujienų agentūros ELTA direktorius, mokytojas, žurnalistas, keliautojas.
1919 m. birželio 27 d. įkurtas pirmasis Šaulių būrys Kaune. Prasidėjus rezistencinei kovai daugelis Šaulių tapo partizanais. Šaulių ženklas – Vyčio kryžius – tapo Lietuvos partizanų skiriamuoju ženklu, o Šaulio uniforma buvo dėvima kaip partizanų uniforma.
Tai pat Matas Šalčius dirbo ELTOS direktoriumi Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje, mokytojavo. 1919 m. įsteigė Šaulių sąjungą, buvo pirmasis žurnalo „Trimitas“ redaktorius. 1925 m. keliavo po Vakarų Europą – Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją, domėjosi jų kultūra. 1929 m. įsteigtos Turizmo sąjungos direktorius.
1929 m. lapkričio 20 d. su Antanu Poška išvyko į Indiją. Aplankė Europos, Afrikos, Azijos žemynų šalis. Po ketverių metų kelionių keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“.
1936 m. išvyko į Pietų Ameriką. Čia bandė suvienyti lietuvių išeiviją, Buenos Airėse leido laikraštį „Išvien“, tačiau nesulaukęs išeivijos palaikymo tęsė keliones. Aplankė Argentiną, Urugvajų, Braziliją, Boliviją, Čilę, Paragvajų. 1939 m. persirgo maliarija. 1940 m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu nuo kurio ir mirė. Palaidotas Guajaramerino mieste, Bolivijoje.
8. Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos bažnyčia, 1945 11 01 partizanų priesaikos vieta. Žvejų g. 23, Išlaužo k., Prienų r.
1945 m. lapkričio 1 d. šioje bažnyčioje prisiekė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Priesaikoje dalyvavo Išlaužo klebonas Vytautas Gurevičius. Klebiškio miške, po partizanų priesaikos, pašventinta Geležinio Vilko rinktinės vėliava.
