didieji medžiai.
kokiosE vietose jie auga?
XVI a. Lietuvoje ąžuolai sudarė 15-20 proc. viso miškų ploto. Šiuo metu situacija yra visiškai pasikeitusi. Šių girų galiūnų medynai nesudaro nei 2 procentų. Visgi, šis medis svarbus lietuviams. Senovės baltų tikėjimas yra neatsiejamas nuo šio medžio – buvo gerbiamos ąžuolų giraitės, neretai jose buvo ir šventvietė. Dar ir dabar parodant ypatingą pagarbą dovanojamas ąžuolo vainikas, senose sodybose ir jų vietose palčiai keroja pavieniai ąžuolai.
Senovės lietuviai gimus sūnui pasodindavo ąžuolą, dukrai – liepą. Buvo tikima, kad ąžuolas suteiks tvirtumo, liepa – grožio. Niekas nepaneigs – ąžuolai stebina mus savo galybe, o liepos tikra atgaiva akims, ypatingai žydėjimo metu. Dėl išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar vertingumo dendrologiniu bei estetiniu požiūriu, daugiau kaip 500 medžių yra paskelbta botaniniais gamtos paveldo objektais. Neretai tokie medžiai apipinti mitologiniais pasakojimais.
Prienų rajone gerai žinomas Gojaus miško ąžuolas. Jo amžius siekai 400 metų, 14 m. aukštyje išsišakojęs į du kamienus. Ypatingas Vilkų ąžuolas. Jis auga Klebiškio miške Degimų kaime, buvusios Vilkų sodybos teritorijoje. Istorinėje vietoje augantis ąžuolas mena Lietuvos partizanų kovas. Savo didybė išsiskiria Stravinskų ąžuolas. Jis keroja Lietuvos partizanų Juozo Stravinsko-Kardo, Žiedo ir Antano Stravinsko-Miškinio gimtoje sodyboje Mieldažiškių kaime. Žvelgiant nuo šios sodybos tolumoje matyti Šilavoto kalvagūbrio aukštumoje plačiai auganti daugiakamienė liepa.
Tai tik dalis gamtos turtų, kurios atrasite keliaudami nenumintais Prienų rajono takais.