Atrask Prienus

Žygis Valkose: Lietuvos Partizanų takais

Įrašai / Autorius
Visi bilietai parduoti.
2025 m. kovo 1 d. žygiuosime Sutkų-Lekėčių miškais, lankysime Lietuvos Partizanų kovą menančias vietas.
1944 m. pabaigoje Valkų kalvos stovykloje buvo apsistoję apie 100 aplinkinių kaimų vyrų, kovo ir balandžio mėn. – jau 150 ar arti 200. Netrukus prie jų prisijungė Lietuvos kariuomenės karininkas kapitonas Jurgis Valtys-Tundra ir Pranas Runas-Gitaras, jie tuoj pat suskirstė vyrus į būrius ir skyrius, paskyrė vadus. Nurodė įtvirtinti stovyklą – įrengti du 6×12 m bunkeriai, keli mažesni apjuosti tranšėjomis, iškasti kulkosvaidžių lizdai. 1945 m. gegužės 12 d. stovyklą užpuolė okupacinės karinės struktūros, kilo vienas didžiausią žūtbūtinių mūšių Lietuvos partizaninio karo istorijoje. Po kautynių partizanai žuvusius bendražygius palaidojo Sutkų, Gerdžių, Staliorių kapinėse, kitų palaikai ilsisi mūšio vietoje. Po šio mūšio partizanai išsiskirtę į būrius, įsikūrė atskiruose ir tik jiems žinomuose bunkeriuose. Įkūrus Tauro apygardą, šiame miške veikę partizanų junginiai priklausė Žalgirio (iki 1946 m. vasario Stirnos) rinktinei.
Žygio metu lankysite Valkų mūšio vietą ir stovyklos įtvirtinimus, Vinco Krulikausko-Lakūno būrio bunkerį, Partizanų kapines, Sutkų bažnytkaimį, pasiklausysite pasakojimų. Keliausite Kazlų Rūdos miško masyve – Sutkų-Lekėčių miškuose, kirsime Nykos, Siesarties upelius, Gerdžių, Naidynės kaimelius
Žygis vyks su rezistencijos paveldo tyrėja, gide Viktorija Bielevičiene.
DATA: 2025 m. kovo 1 d.
LAIKAS: Startas 10:30 val.
STARTO VIETA: Lekėčių sen., Šakių r. sav. Koordinatės 54.96029, 23.37464
REGISTRACIJA: Jūsų nupirktas bilietas, yra Jūsų registracija.
ATSTUMAS: 16 km, žiedinis maršrutas.
DALYVIO BILIETAS: 7 Eur, vaikams iki 18 m. – 5 Eur.
MAISTAS: turėti savo. Pusiaukelėje, stosime pasistiprinti.
PASIRENGIMAS ŽYGIUI: specialaus pasirengimo nereikia, tačiau rimtai įvertinkite savo jėgas ir pasirinkite tik tinkamą žygio avalynę. Tai žygyje svarbiausia.
TRASA: Miško keliais, senkeliai, priklausomai nuo oro, gali būti šlapių kelių, nedidelis atstumas bekelės lankomuose vietose.
Asmenys iki 18 metų gali dalyvauti tik su lydinčiu suaugusiuoju dalyviu. Už savo, savo daiktų ir sveiktos saugumą atsako patys dalyviai.
GYVŪNAI: žygis draugiškas socializuotiems gyvūnams, gyvenvietėje vestis su pavadėliu.
Atsisakius keliauti žygyje likus mažiau nei 2 paromis iki žygio pradžios, sumokėti pinigai už bilietą nėra grąžinami.
Bilieto pirkimas: Mokestį perveskite į banko sąskaitą
Swedbank GRUPĖ PILNA

MOKĖJIMO PASKIRTIS – Žygis 03 01
(Individualios veiklos pažyma).
Žygyje renkama iki 30 dalyvių grupė – vietų skaičius ribotas.
——-
Daugiau informacijos:
Asmenine žinute FB profilyje Atrask Prienus
Tel. Nr. +37061612440
El. p. apzygiai@gmail.com

Geležinis Vilkas: Lietuvos Partizanų takais (Kauno r.)

Įrašai / Autorius
Vasario 1 d., kviečiame į žygį ŽIEMKELIO MIŠKO apylinkėmis KAUNO RAJONE.
Šį kartą žygiuosime Kauno rajone neatsitiktinai, Laisvės kovų tyrimai mus nuvedė iki šių vietų. Ne kartą žygiavome (ir dar žygiuosime) Prienų rajone Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų takais. Lankėme vietas susijusias su Lietuvos laisvės kovomis, pasakojome apie tų apylinkių vyrus ir moteris stojusius ginti Tėvynės. Šį kartą keliausime Tauro apygardos Žalgirio, vėliau pavadintos Birutės rinktine, ribose, lankysime vietas susijusias su Alfonso Arlausko – Geležinio Vilko asmenybe. Tai jis vienas pirmųjų 1944 m. suorganizavo partizanų kuopą Pakaunėje. Jo vardu pavadinta būrys, kuopa. Lankysime bunkerius, kautynių vietas, stovyklas.
Žygis vyks gražiomis Žiemkelio miško apylinkėmis. Šios vietovės nusausintos ir yra didžiulio Ežerėlio durpyno dalis. Tačiau iš partizanų memuarų aišku, kad Žiemkelio pelkynas kiekvieną to krašto partizaną žiemą šaldė, pavasarį, rudenį maudė, o vasarą uodais-kankino, bet priglaudė ir slėpė visus nuo okupanto.
Žygis vyks su rezistencijos paveldo tyrėja, gide Viktorija Bielevičiene.
DATA: 2025 m. vasario 1 d.
LAIKAS: Startas 10:30 val.
STARTO VIETA: Krušinskų g., Krušinskų k., Kauno r. sav. POILSIAVIETĖ 54.849663, 23.650063
REGISTRACIJA: Jūsų nupirktas bilietas, yra Jūsų registracija.
ATSTUMAS: 14 km, žiedinis maršrutas.
MAISTAS: turėti savo. Pusiaukelėje, viename iš objektų, stosime pasistiprinti.
PASIRENGIMAS ŽYGIUI: specialaus pasirengimo nereikia, tačiau rimtai įvertinkite savo jėgas ir pasirinkite tik tinkamą žygio avalynę. Tai žygyje svarbiausia.
DALYVIO BILIETAS: 7 Eur, vaikams iki 18 m. – 5 Eur.
Bilieto pirkimas: Mokestį perveskite į banko sąskaitą
Nr. LT787300010078211789
Swedbank,
Viktorija Bielevičienė
MOKĖJIMO PASKIRTIS – Žygis 02 01
(Individualios veiklos pažyma).
Žygyje renkama iki 30 dalyvių grupė – vietų skaičius ribotas.
Asmenys iki 18 metų gali dalyvauti tik su lydinčiu suaugusiuoju dalyviu. Už saugumą atsako patys dalyviai.
——-
Daugiau informacijos:
Tel. Nr. +37061612440
El. p. apzygiai@gmail.com

KOVO 11. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENOS PĖSČIŲJŲ ŽYGIS

Įrašai / Autorius
Žemaitkiemis | Skersabalis | Senaūtis | Dūmiškės

🇱🇹 Statistiškai, tai maži kaimai esantys Prienų rajone, Naujosios Ūtos seniūnijoje, dalinai apsupti Meškapievių, Skersabalio miškų. Tačiau mes norime jums parodyti, jog ši vietovė talpina turiningą istoriją, joje gyveno ir tebegyvena draugiški, savo kraštą mylintys ir puoselėjantys žmonės. Tikimės – šis žygis įkvėps jus, taps turininga pažintimi, bei bus prasmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėjimas.
🚶‍♀️🚶‍♂️ Šventinę dieną pražygiuosite nauju maršrutu. Jame nupūsime atminties dulkes ir pamėginsime atrasti šių apylinkių daugiasluoksnę istoriją.
Lydimi žygio vadovės, išgirsite istorinį pasakojimą, ieškosite 18 a. stiklo manufaktūros pėdsakų, surasite tarpukario Lietuvos jaunimo veiklos ženklus, lankysite Laisvės kovų vietas, mėgausitės Prienų šilo gamta.

Žygį veda istorikė, gidė, kultūros paveldo specialistė Viktorija Bielevičienė.

LABAI SVARBU: būtina žygiams skirta avalynė, maršrute numatyta geri miško takai, kaimo žvyrkeliai, trumpa atkarpa sausos bekelės.
DATA: 2023 m. kovo 11 d.
LAIKAS: Registracija nuo 10:30 val., Startas 11:00 val.
STARTO VIETA: Žemaitkiemis, Naujosios Ūtos sen., Prienų r. sav. Vieta bus patikslinta po registracijos.
BŪTINA išankstinė registracija.
ATSTUMAS: 15 km, žiedinis maršrutas.
Pusiaukelėje stosime pietų.
MAISTAS: turėti savo.
DALYVIO BILIETAS: 7 Eur. Vaikams iki 12 metų – 5 Eur.
Bilieto pirkimo nuoroda bus atsiųsta po registracijos.
REGISTRACIJOS NUORODA: shorturl.at/eXZ08

Asmenys iki 18 metų gali dalyvauti tik su lydinčiu suaugusiuoju dalyviu. Už saugumą atsako patys dalyviai.
GYVŪNAI: žygis draugiškas socializuotiems gyvūnams, gyvenvietėje vestis su pavadėliu.
Daugiau informacijos:
Tel. Nr. +37061612440
El. p. info@atraskprienus.lt

Rudens žygis Šilavote

Įrašai / Autorius
Rudens žygis Šilavote
Žygis lengvam šeštadienio pasivaikščiojimui su istoriniu pasakojimu.
Rugsėjo 24 d. 11 val. šeštadienį kviečiame smagiai pasivaikščioti rudenėjančiomis Šilavoto apylinkėmis su vietine žygio vadove-gide. Žygio trasa išbandyta ir pamėgta, tačiau rudenį ja žygiuosime pirmą kartą!
Rudenį Šilavoto apylinkės, kuriomis vingiuos mūsų žygio takas, nuostabios – tarp kalvelių pušynų geltonumu spindi lapuočiai medžiai, rausta krūmokšniai – gamtos peizažas labai vaizdingas.
Šis žygis, kaip ir visi mūsų žygiai, yra edukacinio pobūdžio. Šį kartą, žvilgtelėsime į 2000 senumo jotvingių genties kapines, apžiūrėsime išskirtinį archeologinį kompleksą, prisiminsime Lietuvos laisvės kovas, kurios Šilavote neatsiejamos nuo Šilavoto Davatkyno, jame taip pat lankysimės.
DATA: 2022 m. rugsėjo 24 d.
LAIKAS: Registracija nuo 10:30 val., Startas 11:00 val.,
STARTO VIETA: A. Radušio g. 19, Šilavoto k., Prienų r.
BŪTINA: išankstinė registracija shorturl.at/dehru
ATSTUMAS: apie 9 km, žiedinis maršrutas.
TRASA: miško, lauko keliai, žvyrkeliai.
MAISTAS: žygio pabaigoje organizatoriai vaišins arbata, užkandžiais.
Dalyvio bilietas: 7 Eur.
Bilieto pirkimo nuoroda bus atsiųsta po registracijos.
Asmenys iki 18 metų gali dalyvauti tik su lydinčiu suaugusiuoju dalyviu. Už savo saugumą atsako patys dalyviai.
Daugiau informacijos:
Tel. Nr. +37061612440
El. p. info@atraskprienus.lt 

Šilavoto Davatkyno plenero uždarymo šventė

Įrašai / Autorius
Šilavoto Davatkynas. Petro Lincevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 6 dieną (šeštadienį) 14 val. įvyks Šilavoto Davatkyno plenero uždarymo šventė, kurios metu plenero dalyviai pristatys savo kūrybą.

2022 m. liepos 28 – rugpjūčio 6 dienomis Šilavoto Davatkyne, Prienų krašto muziejaus padalinyje, jau septynioliktąjį kartą vyksta įvairias meno disciplinas apjungiantis menininkų pleneras.
Plenero dalyviai:
Aušra Andziulytė (tapyba), Samanta Augutė Togobickaja (tapyba), Monika Gedrimaitė (keramika), Eimutis Markūnas (tarpdisciplininis menas), Petras Lincevičius (tapyba), Akvilė Poškutė (tapyba), Romanas Togobickij (tapyba), Remigijus Treigys (fotografija).
Plenero tikslas – daugiau nei šimtmetį gyvavusio neoficialaus vienuolyno erdvėje subūrus įvairių meno sričių menininkus tęsti tapytojo Alfonso Vilpišausko pradėtą kūrybos tradiciją Šilavoto kaime. Reflektuojant Alfonso Vilpišausko kūrybinį palikimą ir Šilavoto Davatkyno aplinką, siekiama apmąstyti plenero kaip laikino menininkų sambūrio sampratą ir užimamą vietą šiandieniniame Lietuvos meno kontekste.
Kaip ir ankstesniuose pleneruose, taip ir šiais metais daug dėmesio skiriama vietos ir regiono kultūrinės veiklos pagyvinimui, siekiama, kad pleneras būtų atviras visuomenei, todėl plenero metu organizuojami aliejinės tapybos bei keramikos edukaciniai užsiėmimai. Įvairaus amžiaus Šilavoto bendruomenės nariai dalyvauja plenerinės tapybos aliejiniais dažais ir keramikos dirbinių dirbtuvėse.
Šilavoto pleneras-simpoziumas yra kasmetinis meno projektas, kurį organizuoti pradėjo tapytojas Alfonsas Vilpišauskas, į Šilavoto Davatkyną atvykęs tapyti 2000 metais. Šilavoto Davatkynas ir Šilavoto apylinkės užima svarbią vietą vėlyvojoje tapytojo kūryboje. Šiose vietose nutapyti vieni žymiausių autoriaus paveikslų: „Davatkyno slyva“, „Šilavoto Davatkynas I–II“, „Dangus pro medžių šakas“, „Davatkynas (Šilavotas)“, „Arūnui Vaitkūnui atminti“, „Šilavoto pušis“, „Paletė“, „Gyvenimas Dievui (Šilavoto Davatkynas)“, „Šilavoto šviesa“ ir kiti paveikslai, svarbūs apibrėžiant paskutinių dešimtmečių autoriaus kūrybinę veiklą.
Projektas „Septynioliktasis profesionalių menininkų pleneras ir kūrybinės edukacijos Šilavote“ yra dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

Žygis DVIRAČIAIS PO ŠILUS

Įrašai / Autorius

Vasaros kelionių sezoną pradedame paruošę pažintinį dviračių žygį su gido pasakojimu po tris miškų masyvus – Prienų šilą, Klebiškio ir Pagraižio miškus.

Apžvelgsime 2000 metų senumo Jotvingių kapines, grožėsimės toliais nuo Šilavoto kalvagūbrio krašto, lankysimės prie senolio ąžuolo, kuris prabilęs papasakotų apie  Vytautą Didįjį ir narsių partizanų kovas, svečiuosimės legendinio partizano Juozo Lukšos mamos gimtosios sodybos vietoje, žygio pabaigoje, šilelyje, organizatoriai vaišinis užkandžiais, gaiviaisiais gėrimais, žygeivių pamėgta koše.

DATA: 2022 m. birželio 4 d.

LAIKAS: Registracija nuo 10:30 val., Startas 11:00 val.,

STARTO VIETA: Šilavoto k., Prienų r. sav. Vieta bus patikslinta po registracijos.

BŪTINA: išankstinė registracija.

REGISTRACIJOS NUORODA: shorturl.at/guFJP

ATSTUMAS: apie 40 km, žiedinis maršrutas.

ŽYGIO TRUKMĖ: 4-5 val.

TRASA: miško, lauko keliai, gruntkeliai.

MAISTAS: pusiaukelėje savo užkandžiai, žygio pabaigoje organizatoriai vaišins arbata, užkandžiais, žygeivių pamėgta koše.

TURĖTI: vandens ar gaiviųjų gėrimų, užkandžių sau ir draugui; apsaugos priemones nuo kraujasiurbių; atsarginę dviračio kamerą, pompą.

Dalyvio bilietas: 10 Eur.

Bilieto pirkimo nuoroda bus atsiųsta po registracijos.

Asmenys iki 18 metų gali dalyvauti tik su lydinčiu suaugusiuoju dalyviu. Už savo saugumą atsako patys dalyviai.

Daugiau informacijos:

Tel. Nr. +37061612440

El. p. info@atraskprienus.lt

Pėsčiųjų žygis. LIETUVOS PARTIZANŲ TAKAIS: KLEBIŠKIO MIŠKAS

Įrašai / Autorius
Klebiškio miškas nedidelis miško masyvas, tačiau jis slepia daugybę Lietuvos partizaninio karo istorijų. Čia buvo pašventina Geležinio Vilko rinktinės vėliava, vyko nuožmios Degimų-Vilkų kautynės, bent du bunkerius turėjo partizanų vadas Juozas Stravinskas-Kardas, Žiedas, miške lankydavosi dauguma pirmųjų šių krašto kovotojų apie visa tai ir dar daugiau sužinosite šiame žygyje. Lankysite Degimų-Vilkų kautynių vietą, partizanų kapus, bunkerių vietas, buvusią Rimų sodybos vietą, ne vieną šimtmetį tebeaugantį ąžuolą ir kitas istorines vieta.

Labai svarbu: būtina žygiams skirta avalynė, maršrute numatyta geri miško keliai, bekelės, pasitaikys šlapių vietų.

DATA: 2022 m. balandžio 9 d.
LAIKAS: Registracija nuo 10:30 val., Startas 11:00 val.
STARTO VIETA: Antaniškiai, Išlaužo sen., Prienų r. sav. Vieta bus patikslinta po registracijos.

BŪTINA išankstinė registracija.
Atstumas: 12 km, žiedinis maršrutas.
Pusiaukelėje, viename iš objektų, stosime pietų.
MAISTAS: turėti savo.
Dalyvio bilietas: 5 Eur.
Bilieto pirkimo nuoroda bus atsiųsta po registracijos.
REGISTRACIJOS NUORODA: shorturl.at/etBQ4 

Asmenys iki 18 metų gali dalyvauti tik su lydinčiu suaugusiuoju dalyviu. Už saugumą atsako patys dalyviai.
Daugiau informacijos:
Tel. Nr. +37061612440
El. p. info@atraskprienus.lt

VIRTUALI PARODA. 20 a. vidurio Prienų rajono siuvėjų siūti rūbai ir jų istorijos.

Įrašai / Autorius
Moteriški tautiniai rūbai

Keturių dalių moteriški tautiniai rūbai: palaidinė, liemenė, sijonas, prijuostė. Siuvėja Anelė Spūdytė – Baranauskienė. Audinys – linas, medvilnė, šilkas, austa namuose.

Suknelė

Audinys - žoržetas pirktas. Suknelę pasiuvo davatkėlė Ona Mieldažytė, J. savo dukterėčiai Kazytei.

Suknelė

Audinys – žoržetas, pirktas iš atvažiuojančio pardavėjo Damijono, Jiestrakio kaime. Suknelę pasisiuvo Magdelena Matusevičiūtė – Dabrišienė.

Suknelė

Suknelę pasiuvo Magdė Gustaitienė, dėvėjo Ramanauskaitė. Audinys – vilna, pirktas.

Suknelė

Suknelę pasiuvo davatkėlė Ona Mieldažytė, dėvėjo Anelė Mieldažytė. Audinys – vilna, austa namuose.

Apatinė liemenė su nėriniais

Liemenę pasisiuvo davatkėlė Ona Mieldažytė. Audinys – medvilnė.

Sijonas

Sijoną pasiuvo Klemensas Luckus. Audinys – linas, austa namuose.

Palaidinė ir sarafanas

Komplektą pasiuvo Ona Mieldažytė. Palaidinė pasiūta iš kartūno, sarafanas iš vilnos.

Aksominis puspaltis

Puspaltį pasiuvo Magdelena Matusevičiūtė – Dabrišienė. Dėvėjo Magdelena Balčiukynienė.

Paroda parengta remiant Lietuvos kultūros tarybai. Parodos autorė Marija Lincevičienė.

Praskleidus praeities šydą

Įrašai / Autorius

„Istorija moko“ – šį posakį esame girdėję daugybė kartų, tačiau istorija gali ne tik pamokyti, bet ir nukeli į praeities laikus. Ši vaizduotės kelionė gali tapti nepamirštamu nuotykiu arba lengvu pasivaikščiojimu Lietuvos kaime. Senelių, prosenelių prisiminimai taip pat reikšminga istorijos dalis. Džiugu, kad jie yra perduodami iš kartos į kartą pasakojimu ar užrašytais memuarais. Vieni tokių yra Šilavoto Davatkyno davatkėlės  Magdelenos Matusevičienės (1898-1991) prisiminimai užrašyti 1974 metais. Juose aprašoma Šilavoto istorija, socialinis gyvenimas, karų padariniai, asmeninės patirtys.  Šie memuarai yra užrašyti Gintauto Dabrišiaus ir ką tik išleista pirmoji šių memuarų dalis „MAMUTĖS PASAKOJIMAS Magdelenos Matusevičienės pasakojimai apie Šilavotą ir gyvenimą. D. 1“, kurią sudarė šių eilučių autorė Viktorija Bielevičienė. 

 

Na, o dabar nusikelkime į Šialvoto kaimą Prienų rajone...

 

Pirmų Šialvoto apylinkių gyventojų pėdsakai randami neolito pabaigos – bronzos amžiuose. Tokia hipotezė keliama iš atliktų Pažarsčio pilkapių archeologinių tyrinėjimų, kuriuos vykdė Kauno valstybinis istorijos muziejus 1967 m., vėliau – 1975-1976 m. ir archeologas Mykolas Michelbertas. Virš 80 pilkapių, du piliakalniai, senovės gyvenvietė, mitologiniai šaltiniais – visa tai yra čia gyvenusių žmonių palikimas, pasiekęs mus iki šių dienų. Tačiau šis archeologijos paveldas nėra plačiau tyrinėtas.

Pažarsčio pilkapynas, nuotrauka V. Bielevičienės

Išsamesnės žinios apie čia gyvenusius žmones, aptinkamos Prienų seniūnijos inventoriaus dokumentuose, kraštotyrininkų darbuose. Kaip antai 1782 m. Prienų seniūnijos inventoriaus registravime, kraštotyrininkas istorikas, kunigas Jonas Reitelaitis naudodamasis archyvų medžiaga, rašo, kad Šilavoto kaimas priklauso Klebiškio raktui ir jame yra 4 dūmai. Pirmojo ūkių surašymo duomenys rodo, jog gyventojų registravimo metu, Šilavote gyveno 20 žmonių. Jie vertėsi gyvulininkyste, augalininkyste, turėjo ūkius ir pakankamai galvijų šeimai išmaitinti. Iki XIX a. gyvenvietė plėtėsi labai nežymiai. Proveržis pastebimas kuomet kaimas tampa parapijos centru, jame pastatoma bažnyčia, atidaroma parapinė mokykla, pradeda vykti kultūrinis gyvenimas, 1923 metų duomenimis Šilavote gyveno 125 gyventojai.

„Zienius Matušas (mano tėtė) atsimindavo laikus, kai Šilavote buvo tik du gyventojai Zienius (jis, jo tėvas) ir Petkevičius. Šis gyveno žemiau, už kapinių link Jiesios.“ (Magdelenos Matusevičienės memuarai).

Zienių sodyba Šilavote, 2017 m., nuotrauka Viktorijos Bielevičienės.
Kunigas Antanas Radušis, nuotrauka iš Lincevičių šeimos archyvo.

„Bažnyčios nebuvo. Kapinėse stovėjo medinė koplyčia, į kurią atvažiuodavo kunigas iš Prienų ir atlaikydavo pamaldas. <…> Žmonės pėsti eidavo į Prienų bažnyčią. Šilavote bažnyčią pastatė kunigas Radušis. Jis buvo pirmas parapijos tvarkytojas. Žmonės, padarę plytas Mikalinėje, jas gabeno į Šilavotą bažnyčios statybai. Iš viso plytų sudėta apie milijonas.“ (M. Matusevičienės memuarai)

1902 m. spalio 28 dieną pašventinta naujai pastatyta Šilavoto Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčia. Neogotikinės bažnyčios projekto autorius architektas Valerijus Rybarskis. Statybomis rūpinosi pirmasis parapijos klebonas kun. Antanas Radušis. Štai kokie vaizdai įamžinti nuo 40 metrų aukščio bokštų.

Šilavoto bažnyčia ir Lietuvos partizanų niekinimo vieta, 2022 m., nuotrauka V. Bielevičienės.
Bažnyčios klebonija ir rūsys, nuotrauka V. Bielevičienės.

Pirmasis pasaulinis karas turėjo pasekmių Šilavotui ir apylinkių gyventojams  M. Matusevičienės priminimuose rašoma: „Karas. <…> Vokiečiai buvo Pentupiuose ir šaudydavo iš kapinių. O čia buvo rusai. Visą bažnyčią apgadino, vargonus sudaužė, bokštą numušė, piliorius sudaužė ir stogą sugadino. Moterys paskui langus apdėjo audeklais.“ (M. Matusevičienės memuarai). Apgriauta bažnyčia reikalavo didelių remonto investicijų, tai labai neramino kun. A. Radušį, kuris dėl rūpesčių neteko sveikatos ir 1918 m. mirė, pagarbiai palaidotas koplyčios vietoje, Šilavoto kapinėse.

Bažnyčios pastatymas ne vienintelis reikšmingas pirmojo parapijos klebono darbas – vėjo pustomas Šilavoto žemynines kopas apsodino pušimis, maumedžiais. Šiandien Šilavoto Trakelis yra šio krašto vizitinė kortelė – trijų pušų simbolis atvaizduojamas ir miestelio herbe.

Šiandieniame kraštovaizdyje išsiskiria kolektyvizacijos metu pastatyti namai su ūkiniais pastatais ir tuo metu suprojektuotos (didžioji dalis) gatvės. Gatvės projektuotos dalinai laikantis jau iki XX a. 4 dešimtmečio buvusio savaiminio užstatymo. Iš dalies išliko senojo gatvių tinklo fragmentai, kurie atskiriami pagal seniausius gyvenvietės pastatus, išlikusius A. Radušio, Tylos, Trakelio ir Jiesios gatvėse Pagrindiniai akį traukiantys akcentai – neogotikinė raudonų plytų bažnyčia, Trakelis, kalvotas reljefas, pratekanti Jiesia.  

Šilavotas apie 1950, Lincevičių šeimos archyvas.

Antrasis pasaulinis karas, ypatingai pokaris, pakeitė Šilavoto apylinkių gyvenimą. Okupacijos laikotarpiu vykę inteligentų trėmimai ne vieną ūkį paliko be šeimininkų, okupuota ligoninė – paversta Sovietų saugumo štabu bei kalėjimu. Kone kiekvieną šeimą palietė okupantų žiaurumas, agresija bei teroras. Taip netoli Šilavoto kapinių esančiose duobėse atsirado per 60 Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai, apylinkėse kryžiai partizanų atminimui. Šis laikotarpis netik žymiai pakeitė kraštovaizdį bet ir įsirėžė bendruomenės atmintin.

Baigiant šį trumpą pasivaikščiojimą Šilavoto apylinkėmis, norisi pridurti jog senos nuotraukos, protėvių prisiminimai, paveldas atleidžia mums praeities šydą, todėl įsiklausykime ką kalba senoliai, gilinkimės į istoriją. 

Straipsnis ir leidinys „MAMUTĖS PASAKOJIMAS Magdelenos Matusevičienės pasakojimai apie Šilavotą ir gyvenimą, D. 1“ parengti remiant Lietuvos Kultūros tarybai.

Pėsčiųjų žygis. PARTIZANAŲ TAKAIS: MAČIŪNAI – ŠALTINIŠKIAI

Įrašai / Autorius
Žygyje lankysite istorines vietas bei išgirsite pasakojimus apie Lietuvos Šaulių Sąjungos kūrėją Matą Šalčių, paskutinįjį Dainavos Apygardos vadą Vincą Daunorą-Ungurį, brolius Šalčius, kurių sodyboje veikė Geležinio Vilko rinktinės partizanų vado Tigro štabas, Tauro Apygardos Kęstučio kuopos vadą Kazį Pinkvartą-Dešnį ir kitus šio krašto Laisvės kovų dalyvius. Grožėsitės Čiudiškių piliakalniu, aplankysite Šiauliškių akmenį.

Pražygiuosite Mačiūnus, Šiauliškius, Čiudiškius, Šaltiniškius.
Labai svarbu: būtina žygiams skirta avalynė, maršrute numatyta kaimo keliai, bekelės, pasitaikys šlapių vietų.

DATA: 2022 m. kovo 5 d.
LAIKAS: Registracija nuo 10:30 val., Startas 11:00 val.
STARTO VIETA: Mačiūnų k., Prienų r. sav. Vieta bus patikslinta po registracijos.
BŪTINA išankstinė registracija.
ATSTUMAS: 14 km, žiedinis maršrutas.
MAISTAS: savo, organizatoriai vaišins arbata, užkandžiais.
Dalyvio bilietas: 7 Eur.
Bilieto pirkimo nuoroda bus atsiųsta po registracijos.
REGISTRACIJOS NUORODA: shorturl.at/lCY45

Daugiau informacijos:
Tel. Nr. +37061612440
El. p. info@atraskprienus.lt